- svyroti
- 1 svýroti, -o (-oja NdŽ), -ojo intr. 1. Ser būti nukabusiam, karoti: Svýro dirsių varpos J. Drabužis pusiausviras parsisvėręs par tvorą ir svýro J. Ilgi plaukų pluoštai svyrojo ant smilkinių rš. Žydės ten sodai, svyros vaisiai ar lapai kris pageltę, – aš keliais į tave pareisiu S.Nėr. Ir rožančius šalip lovos pakabintas svyrojo Jzm. Smailiasis galas žemyn svyrojo IM1861,26. ^ Aukštai stovi, žemyn svýro (riešutas) Ss. 2. rymoti: Sesė svyro ant darželio NS124.
Dictionary of the Lithuanian Language.